buvau viena iš begalės
šio pasaulio aksiomų
sakau buvau nes nereikėjo
jokio įrodymo kad esu
 
daugiabriaunis ir aštriabriaunis
pasišiaušęs lyg koks ežys
toks nuolatos ant slenksčio
dvejojantis arlekinas
 
vien dilinantis jį
savo vientulystėje
tuščiame savo kambaryje
tamsoje audrojantis
 
įeiti ir išeiti uždrausta
laisvė iki slenksčio
 
buvau nes dabar tenka įrodyti
kad esu kas mirksnį
argumentas ar funkcija
kažkuriam žinomam dydžiui
 
lyg tie nugludinti
akmenėliai jūros pakrantėje
kuris iš jų vienspalvis
iš gausos
spalvų gamomis ir atspalviais
 
lyg būtų atodangos
o koks glotnumas
net nuostabu
ir ką tai reikštų
 
o ar ne tai mes vadiname
aš ir gyvenimu
visais atvejais priverstiniu
ateityje peržengęs slenkstį
galbūt tapsiu aštriabriaune
kalno keteros atskila