Kai sustingsta erdvė
Akimirkai
Prieš lyjant
Lyg bandytų įkvėpti
Dar oro
Prieš neriant,
Aš visą save
Į tą gestą
Ištyliu,
Nors kojas nuo šalčio
Begėdiškai
Gelia

Rasa,
Kurioje, kaip kas rytą
Barstysiu
Minčių kruopeles
Vieno žvilgsnio
Atstumo,
Kol akys
Pritvinę tos nuostabos
Blykčios
Nuo visą apėmusio
Dievo
Artumo

Pagausi mane,
Savyje įrašysi
Lyg iškvėptą orą
Į medžių šnarėjimą
Ir net neišeidama
Visad sugrįšiu
Sekundę prieš lyjant
Sustingusiu vėju


2006 08 30