Prabudimas dienos
Atsivėrus erdvė pasiskleidžia rytinėj padangėj
Ir virpėdamas laikas lašais, prasismelkęs į būtį,
Išgaruoja. Negrįš... Atsisukus – nužvelgti nevengia,
Tik širdyn įsispraudęs tiksės susitikęs vėl kliūtį.
Sutema pasislėps. Išskalaujantys lietūs įkyrūs
Glausis meiliai, brandindami viltį nebylią ir rytas
Nušuoliuos, pasikvietęs kartu. Atidaromi vyriai
Vėl girgždės. Nepaliaujamai skleisis garsai. Kažkas kitas
Palydės aušroje pasirengusią paukštę kelionėn,
Man neleis susiruošti kartu. Uždaryta ir vėlei
Nenurimsiu ilgai. Nepavykusi mano dėlionė
Lauks sėkmės, prisigėrusi saulės šviesos, tarsi gėlės.
Išsiskleidus ramybė pražys purpurinėm svajonėm
Ir šnabždėdama kvies – iškeliaukim drauge. Tiktai vėjas
Atskubės susivėlęs, pašiaušdamas ilgesį. Žmonės
Dar ilgokai stebės prisimerkę – diena nauja liejas.