Meluoti jums, meluoti sau
(O tai turbūt yra visų žiauriausia)
Ant lapo savo sielą užrašiau,
Kurios ramybės neatgausiu.

Kurį žemišką kelią pasirinkti,
Kur eiti, kur per sapną bėgu?
Ar kankins neramios mintys –
„Kai mane palaidos slenkantis sniegas*?“

Kam atiduoti šitą sielos juodraštį?
Lemties knygoj žodžiai išgraviruoti.
Žiemos rytas vasaros nakčiai guodėsi.
Kas pasiims širdį, kurią baigiu iškraujuoti?

Ir kaip atskirt nuo jausmų jausmą,
Kaip atskirt nuo pelų melą?
Už viską teks mokėt. Kaip mane nubausi
Už tai, kas padaryta blogo ar gero?

* Eilutė iš H. Ibseno dramos „Peras Giuntas“