Kas ten už posūkio, kas bus?
Juk taip smalsu praskleist rytojaus šydą
Ir perskaityt neatverstus lapus,
Tarsi pavogt likimo slaptą bylą.
 
Tik žmogui nepasiekti laiko raktų,
Kuriais metus, dienas jam atrakina,
Kad jos gyvenimą ant rankų neštų
Ir vieną datą — priedą paskutinį.
 
Vieni sapnais įspėti lemtį bando,
Kiti ženklų žvaigždynų knygoj ieško,
Tik atsako lig šiolei nesuranda,
Kaip nesurast net dulkės žody „nieko“.
 
Gal ir gerai...
Kitaip — nakties svajonių nebeliktų,
Viltis sparnus atsakyme pamestų,
Jeigu savęs gegužy nesutiktum,
Po liepą kvepiančią medum nerastum.
 
Kas ten už posūkio — telieka paslapty,
Mažytis, naujas pažinimo džiaugsmas,
Kurį tik eidamas, gyvendamas randi,
Nors būtum jau visai, visai nejaunas.