Neužmirštuolė

Neužmirštuolė liko atlape,
Tiek jau nedaug mūs čia,
Su Sąjūdžio dvasia gyva,
Liepsnoj nudeginta daina...
 
Praeis kiek metų. Nežinia.
Užmiršim mes galbūt save,
Kad buvo barikados ir malda –
Ir mus visus suvienijus jėga...
 
Jėga ta neišnyko niekur – ne,
Iš išorės grasina vėl grėsme...
Viduj ji uždega kažką vis kurt...
Tikiu, mokysimės gyventi arba ne...

Kas pasakys, kuri labiau jėga
Suvienijo stovėt prieš kitą jėgą?
Su akmenėliu užantyje – visada,
Krislą pastebime tik kito akyje...
Baltas lapas