Nežinomasis, it...
Jis kalba, kaip žiūri - beaistris, it faktas
Ir suveda mintis, - lyg skraido:
Būtis. Čia. Dabar. Be problemų.
Šioje, štai, eilutėje.
Lyg suktųsi angelo parinktas raktas...
Kvatoja laisvūnas be rėmų
Su Džimio Morisono veidu,
Tas šelmis akutėje.
Jo žodis taiklus, lyg spynos liežuvėlis:
Taupus, konkretus, it skambutis.
Štai, peržengia slenkstį ir žiūri.
Bet taip... lyg tai būtum tu.
Su skersvėju išskrenda baimės, kartėlis...
Tatai - žmoguje, toks žmogutis.
Jis sąžinės visrakčius turi
Byloms kalčių ir klaidų.
Jis žino iš karto. Jei tik patikėtum...
Pamirštum, kuris kieno svečias,
Kada jis įėjo, kur dingo.
Bet netgi ne tai svarbu:
Juk žodžiai - bejėgiai. Jie mainosi vietom -
Nei vieno, griežtai reikalingo.
Kur sutaria du, nelips trečias.
O vertina dėl darbų...
___
Jis paslėptas kiekviename darbe...
Tuk, tuk - beldžia žodžiai:
Vidinis guru?
Bet, kas gi tuomet - išorinis?
Ir kas nuolat domisi: kaip tu?
Ir sveikas protas ūmai
Nurieda aukštyn nuo laiptų.
Kur lipus, abipus - namai,
O jis - irgi tas, kuris skaito,
Lyg vėjas, užėjęs, išėjęs be...