Paskraidei po pasaulį? Grįžai? Tai gentainių magnetinis laukas
Davė progą pačiam išsitirti, kiek dar kraujy turi geležies,
Kiek prie savo žemėtų šaknų traukia jausmas įvertinti auką –
Gryno lydinio pilnas bagažas, net jei orą manei tu vežies.

Eikš, papasakok, daug pamatei? Daug patyrei? Suvargęs, pailsęs...
Kol klajojai, kas augo, kas mirė, ko beliko tiktai pamatai...
Prigijai laukiančiųjų glėbiuos? Ar sušvito priblėsę jų viltys?
Vėl išskrisi? Ar džiaugsmui jų liksi čia dalintis kasdieniais vargais?

Nepatogūs dažnai klausimai, bet vienaip ar kitaip atsakysi.
Taip, tu laisvas it pamario vėjas, dar yra nematytų kraštų.
O tuo tarpu gimtuos namuose kas atspurę, išdužę, atplyšę.
Nenustebk per ilgai paklajojęs, kad net Rojuje taps tau nyku.

Juk tikrasis bagažas žmogaus ne ką veža talpiuos lagaminuos,
Bet ką gali be žodžių išrėkti apie savastį tau geležis.
Nemanau, kad širdis pratylės kur tolybėse brolį pažinus.
Kur išmėtei įduotą tau rūdą?  Mes be jos ir silpni,ir maži.

Patikėjai dievais svetimais, suviliojo tave Aukso Veršis?
Nesupyk, nepatogiai paklausiau, bet ir vėl – tu gi pats atsakai.
Nepažįsta žuvelės vaikų, nes plačiuos vandenynuose neršia.
Kai prarasi magnetinę trauką, kaip žinosi, į kur keliavai?