Ieškau priežasties jaustis blogai? –
O kaip tyčia randu daug.
Paleisk tai, ką rankoj laikai,
Tegul pabėga, išskrenda lauk.

„Man liūdna šiandien, o tegul*...“,
Bet žodžiai šičia nepadės.
Aš tai parašiau, aš degu
Kaip atmosfera bevardės žvaigždės.

Ir man liūdna šiandien, o gal vėl (?)
Radau priežastį jaustis blogai (?)
Nesvarbu. ką, nesvarbu, ką tyliai kalbėk –
Juk tam ir reikalingi draugai.

Liūda jai, o kas jinai?
O, kaip viskas pasauly toli!
„Ten gyveno mergaitė, galbūt ją žinai
Iš vardo jos – Annabel Lee.**“

Liūdesys niekad nebūna švelnus,
Būna tik įžanga į skausmą.
Statau nesurastus namus.
Dangus – kaip skruostai – parausta.

Liūdesys niekad nebūna švelnus,
Į šilką durklą kruviną vynioja.
Už rankos dingusią vasarą imu.
„O čia štai našlaitėlės – jos svajonėms***“


*Pirmoji eilutė iš G. Byrono eilėraščio „Man liūdna šiandien“
**Eilutė iš E. A. Poe eilėraščio „Annabel Lee“
***Eilutė iš W. Shakespeare'o dramos „Hamletas“