Pasėdėki šalia ir pažaisk kaladėlėm,
Pastatyk man mažus namelius,
Aš nutiesiu takelį per nematomą smėlį
Ir nuvesiu ten savo sapnus.
 
Su manim jiems sunku, vis į tolumas skrenda,
Kur upelyje nardo žuvis,
Tiktai jos nesugaut, nepaimti į ranką,
Per trumpa, pasirodo, naktis.
 
Tau bus linksma tikrai, jie lengvi ir spalvoti,
Mėgsta slėptis tarp pievų gėlių,
Gi kiti, greitesni, ir skraidyti išmokys,
Prasibust prie baltų debesų.
 
Pastatyki namelį, kur gyventų mergaitė,
Ją vadink Pasakėlės vardu.
Bėgs piršteliais per skruostą, kad užmigtum tu greitai
Saldesniu ir už medų miegu.