Reikšmingi šie metai ne tik tautininkams, bet ir visai Lietuvai. Minime ir minėsime didžias, garbingas ir liūdnas pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos istorines datas. Sukanka 140 metų nuo jo gimimo, 95-eri,  kai Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. balandžio 4 d. A. Smetoną išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu, ir tragiška jo žūties data 1944 m. sausio 9 d. Visa tai tikrai leido 2014-uosius metus pavadinti Prezidento Antano Smetonos metais. Bet, matyt, kol kas Lietuvos politinis elitas tokios aukštos moralinės ir tautinės valios dar neturi. Gerai nors tiek, kad Kauno Prezidentūros sodelyje buvo susirinkta ir prie Alfonso Vauros sukurto paminklo gražiai  paminėtos Prezidento Antano Smetonos  70-osios mirties metinės.

Sugiedojus Lietuvos valstybės himną ir tylos minute pagerbus visus mirusius ir žuvusius Lietuvos Prezidentus ir kovotojus už laisvę, Lietuvos šaulių sąjungos garbės kuopos kariai padėjo gėles nuo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Gėles taip pat padėjo LR Seimo nariai, Kauno miesto tarybos nariai, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas ir nariai, Kauno miesto savivaldybės administracijos, korporacijos „Neo-Lithuania“ atstovai, A. Smetonos gimnazijos mokiniai, susirinkę kauniečiai. Visi įdėmiai išklausė perskaitytas Prezidento A. Smetonos mintis apie  ankstesnių patriotiškai nusiteikusių lietuvių norą bei pastangas atkurti savo nepriklausomą valstybę.

Vėliau kalbėjęs Kauno meras Andrius Kupčinskas užsiminė apie ketinimus ir vedamus pokalbius su Prezidento artimaisiais A. Smetonos palaikus parvežti į Kauną ir palaidoti Prisikėlimo Bažnyčios šventoriuje. Žinoma, tokia mintis nėra nauja, bet daugeliui tikrai graži ir geidžiama. Iš kitos pusės, kyla ir nemažai diskusijų, ar pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas neturėtų būt perlaidotas istorinėje visų laikų Lietuvos sostinėje Vilniuje, kur jis kaip signataras pasirašė Vasario 16-osios Aktą ir buvo išrinktas Prezidentu? Juk A. Smetona niekados neatsisakė tikrosios Lietuvos sostinės ir dėjo visas įmanomas diplomatines ir gynybines  pastangas, kad Vilnius būtų grąžintas Lietuvai. Aišku, Prezidento palaikų klausimo sprendimas priklauso ne vien nuo kauniečių ar Respublikos vadovų ir politikų sprendimų, bet daug daugiau nuo likusių artimųjų, giminaičių nuomonės. Juk visai būtų gražu, kad jie rastų laiko ir kaip oficiali valstybinė delegacija nuvyktų JAV, „Visų sielų kapines“ Chardon mieste (Ohajo valstija) ir ten nuoširdžiai pagerbtų. 

Apie A. Smetonos nuopelnus Lietuvai kalbėjo  Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas R. Kaminskas, LR Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Arimantas Dumčius, gražų pranešimą padarė Vytauto Didžiojo universiteto docentė Inga Stepukonienė.  Susirinkusieji Istorinėje Prezidentūroje galėjo apžiūrėti turiningą parodą apie Prezidento A. Smetonos ir jo šeimos gyvenimą, vykdytą gražią ir didelę visuomeninę, politinę veiklą Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos labui.

Pabaigoje gražiai nuteikė eilinės kaunietės, kuri buvo atvažiavusi su kūdikio vežimėliu, prašymas juos nufotografuoti prie A.Smetonos paminklo. Gerai, kai savo ankstesnį, pirmąjį Prezidentą pagerbia šalies vadovai, politikai, bet dar svarbiau, kai pagerbia eiliniai žmonės. Tai tik parodo, kad Prezidentas Antanas Smetona iki šio laiko yra gyvas ir brangus tautiečių širdyse.