Suplazda sparnai; suplaka širdis;
Metalas trinasi į metalą.
Kojos tyliai paliečia grindis.
Klausimas užvaldo mintis,
Tik į jį atsakyti niekas negali.

Sumirksi žvaigždė; pabyra lietus
Ir kažkur suskamba varpelis.
Kad ir kas kalbėtų, tai būsi ne tu.
Nori skirsti šalin, bet pajudėti negali.

Suplaka mano širdis; pajuda vėjas,
O sunkus debesis taip slegia.
Kaip gerai tam, kuriam neskaudėjo,
Kaip išskridusiam paukščiui per pirmąjį ledą.

Viskas būtų kitaip, bet nedrįsti,
O be tavęs šito niekas negali.
Susimaišė dangus –
Kaip mano džiaugsmas ir liūdesys,
Ir negyva svajonė, kuri gelia.