Sniego ilgesys
Šiųmečiai Trys Karaliai
lijo
lijo,
žiemos nebuvo
jokio kvapo,
nes savo galvą,
žilą
žilą,
ji bus pametusi
ant viešo tako,
ir nei šerkšnų girliandų,
ledo blyksnių,
nei sniego,
sniegenų kaitrių ugnelių,
ji mums, kaip niekad,
šalčio šykšti —
nerašo balto laiško
baltomis raidelėm,
dejuoja žemei
lietūs sidabriniai,
ir balos ašaromis
tiška
tiška,
gesina aukuruose
ugnį žyniai,
nuogai išrengtas
styro
šventas miškas.