Ko verkia ta maža mergytė,
Ko trūksta jai – gal meilės, šilumos?
Kodėl nepaguodžia jos net puiki lėlytė,
Gal bijo ji vienatvės, gal tamsos?

Iš kur akyse josios siaubas
Ir drebulys pirštų galuos?
Kas ją išgąsdino, koks baubas,
Kodėl tiek nevilties ant jos mažos galvos?

Ji taria žodį drebančiom lūpytėm,
O ašaros vis teka skruosteliu.
Ak štai kas, – laukia ji mamytės,
Pareinančios vingiuotu takeliu.

Kaip pasakyti jai, kad ji nelauktų,
Kaip nuraminti ją, kas jai padės?
Kaip atitraukti ją nuo to prakeikto lango,
Kas jai padės, atgal kas palydės?

Ji neateis, kiek verktų ši mergaitė,
Nuo ašarų, tokių kaip jos, palangė jau supuvo.
Ir liks ji dar viena liūdna našlaitė,
Mama jos neateis, mamos visai nebuvo!!!

2006 08 14