Jau gaubės vakaras nakties šilku,
Ieškojo akys ten, aukštai, Vakarės...
Tačiau danguj – veidai tik debesų,
O mėnuo slėpėsi žvaigždes praganęs.

Pakirdus karpė debesis aušra,
Iš slėnių šilko kaspinus surinko,
Nustebęs – palšo rūko nebėra! –
Vėl smilgas puošė voras ištaigingai.

Rideno vėjas pažeme lapus,
Jurginais dienos dar gražiai žydėjo...
Ruduo vis varstė klibančius vartus,
Ir bobų vasarą mes išlydėjom...