Ach, metai! Nueinantys metai,
Neištarėt mums anei žodžio...
O mes? Peikiam Jus, balsiai kratom,
Pamiršę pagirt Jūsų grožį.

Suglumę, atgal atsigręžę,
Klaidų pamatyti nenorim —
Savimeile sielą paguodžiam,
Ir vėl rytą bundame oriai.

O kiek burtažiedžių sekundžių
Sutirpo glėby — nematuotam!
Naujus fejerverkais apšaudę,
Paliekame sau dūmą juodą...

Ach, metai, nueinantys metai,
Gal jūs, o gal mes prieky skuodžiam?
Skaičiuojami Jūs milijonais!
Gyvenimai mūsų — trys šuoliai...

2013 12 30