Nuplauks į praeitį, nuplauks
Laivas svajonių ir darbų,
Kuris iš tolo atsišauks
Galbūt paveikslu nuostabiu.
 
Vieni paklaus – ar tu meni
Kai mes rugpjūtyje abu,
Tada dar naivūs ir jauni,
Ieškojom krintančių žvaigždžių?
 
Kiti sakys – tai buvo laikas,
Kai obelys nuo vaisių lūžo,
Gandrai pulkais padangėj skraidė
Ir visa žemė buvo mūsų.
 
Treti tylės, ką besakyti,
Perdaug klastos ir melo kliuvo.
Netrūko vasaros nė saulės,
Tik trūko Lietuvoj lietuvių,
 
Kurie būt kilę ginti teisę
Tėvynėj skleistis tiesos žodžiui,
Turėt ne tik gyventi laisvę,
Bet ir gyvenimą padorų.
 
Kaip begalvot, praeina metai
Pilni šešėlių ir spalvų,
Pamirškime ko buvo maža,
Telieka su žyme — gražu.