Išmargintoj drobėj ekrano
Kiek daug prisagstyta žvaigždžių!

Verčiu baltą lapą, kur mano
Kamputy kairiam – iš pradžių
Pabėgo avelių kaimenė
Ir ganėsi pievoj raidžių,
Kol žodis į mintį pavirto –
Lašas nuo seno irklo...

Išeisiu rytoj vėl į rytą –
Diena pailgėjo per sprindį. –
Kiek lapų dar neprirašyta,
Kiek laiko meilei į širdį...

Išmargintoj drobėj ekrano
Klausau Tavo gruodžio piano - - -