Aš bijojau netekt – netekau ir nustojau bijoti.
Dar bijojau klastos ir piktųjų akių.
Vis bijojau mirties – ji man tikrąją tiesą parodė,
Tad nuo šiol savo laime džiaugiuos ir tikiu.
 
Taip, tikiu ir esu atvira šiai nepaprastai jėgai –
Srovei trykštančiai meilės beribės, jaukios.
Aš beprotiškai savo gyvenimo skonį pamėgau!
Vėl kaip kūdikis krykštauju, šėlstu, juokiuos.
 
... o bijojau netekt – netekau ir nustojau bijoti.