Nors ir sniego Kalėdos mums šykšti,
nors nepokši nuo speigo langai,
atsirėmę į laiką pernykštį
atminty šviesūs džiaugsmo krislai.

Brenda dienos per sniegą į tolį,
ir išnyksta jos amžių pusny,
apkabinę tave tarsi brolį
atkeliauja vėl metai nauji.

Dosnesni, geresni, negu buvo – 
su kraite staigmenų, paslaptim,
bedalinantys švelnų gerumą
dienomis ir žvaigždėtom naktim.

Angelų numyluotas sietynas
snigs po kojom, jei laime tiki,
ką atneš rytdiena, nieks nežino,
kaip ir saulė, tebus ji šviesi!