Ant vienišo stalo
                 tuščiam kambary
Išmėtytos kortos
                 likimą man lemia.
Krūtinėje daužos viltis nerami...
Tyla pranašinga
                 mintis surakina.
Laukimas baugus,
Tartum miškas prieš audrą.
Kaip sunkūs lašai
                  ima belstis į širdį,
Taip pranašo lūpoms
Tuoj lemta prabilti.
Slaptai karalystei
                  jau duota žinia...
Lemtis rodo kelią,
                  kurio turiu eiti.
Dabar jau žinau.
Bet to negana –
Gyvenimo druską dar teks man įveikti.