Ta lapkričio juoda naktis
Ledu sukaustė karštą širdį,
Užklojo svajones, viltis,
Kurių jau niekas neišpildys. 

Ir bunda rytas be Tavęs,
Nebesulaukia langas žvilgsnio,
Tik vėjas po tuščias gatves
Nešioja aidą Tavo žingsnių.
 
Tik medis šąlančia širdim
Pravirko ašarom auksinėm.
Lemtis pabeldė į duris,
Užvertus lapą paskutinį.