Girdėjau...
Trečdalis pakelio varškės —
Tiek jam trūko ligi nuodų buteliuko.
Su melancholiška viltimi tarė,
Atvirumo skraistę praskleidęs —
Tik trečdalis pakelio varškės
Iki palaimos pragaro vartų – (rašė Dantė).
Tu bandai teisingu likti,
Pagarbą užsitarnauti maną ( – o man negera...).
Mašinos urzgia,
Užpildydamos pilką tylą,
O mintys spurda,
Vis netyla.
Jaučiu, regi kažką, ( – lūpų kampučiuose pasiruošusią ištrūkti mintį).
Pagautas nevilties tu atsitrauki,
Ramini mane.
Oro gausmas, nepastebiu nė vieno daikto.
Nebe vaikai
Šioj painiavoj gyvenam.
Tarkim netyčiom
Paliečiu ranką tavą
Ir smuiko subtiliais garsais,
Pykčiu pagardintais,
Jaučiu sugrįžtant.
Tavo populiarūs kvepalai
Apgaubia,
paskandina
O tu, kaip anuomet,
Tolimas, stipus ir rimtas.