likimo judriosios rodyklės
sutikti šaukia Kalėdas.
ir laikas jau per daug sustingęs
įvertint praeities klaidas.
sužvarbus siela Gruodžio vėjy
                               liepsnojančioj
                                             taurėj
                                                sušils.
kai miegančių miškų sapnai
dar užpustytoj brydėje nuskęs,
uždegs Kalėdos mirgančias
                                   žvaigždžių
                                             žvakes...
ir lai kiekviena širdis subrandins
po šviesią meilės ugnį
tikėjimo tiesos galia
bereikšmį žodį švelniai apkabins
skaudžiu prasmės suvokimu ir
                              viltimi
                                    nukaltą
                                               mintį 
į džiaugsmo jūrą sugrąžins
o pilką lūdesį — šviesiom spalvom ramins...