Šitaip gali skaudėti tik skausmą —
Netikrais pažadais prieškalėdinį rytą sopėt,
Tartum vakaro rūko šešėlį iš magiško aukščio
Per nuliūdusį kiemą be sniego eini išlydėt.
Šitaip gali apgauti tik tie, kuriais tikim —
Su kuriais vakar ėjom nakties apsupty koncertuot,
Kurie sveikino drąsiai, įteikę po puokštę gvazdikų
Ir padrąsinant kalbino savo draugų nebijot.

O šiandien skauda skausmą,
kaip gelia vienišiams — vienatvę,
parsidavėliai dvelkia dangum,
o draugai — išdavystės kvapais.