nurieda saulė
taip anksti
ilgai taip
nepakyla
naktis ilga
ir nerami
kaip neužpustyti
švyliai
 
o jei skaidru
mėnuo
per naktį šviečia
virš nurimusios erdvės
laukimo didžio
kupinas žmogus
gal užgimusi nauja
žvaigždė
čia žemėj
suspindės
 
sena užgims
viltimi nauja
užgęsta viskas
nieko nepalieka
vien tik viltis
kol žmogumi esi
ji virš dygiais erškėčiais
išminčių
vainikuoto
virš užspringusio
kodėl
tviska