Tu ateik į mane pažiūrėt
Pro užšalusio vakaro lango boluojančią, vėstančią tylą
Į namus, kur prie židinio snaudžia laimingai nusenęs Murklys,
Patyliukais, lėtai, nedrąsiais, laukiamais svečio žingsniais
Tu nors retkarčiais vis tik ateik į mane pažiūrėt...
Į namus, kur lentynose ilsisi dūlančios klasikų mintys,
Kur tarp posmų eilių pasiklydo manasis jausmų šurmulys,
Patyliukais, lėtai, nedrąsiais, laukiamais svečio žingsniais
Tu nors retkarčiais vis tik ateik į mane pažiūrėt...
Į namus, kur laukimas pakvimpa kalėdiniais vaisių pyragais,
Kur po šventinės eglės šakom dovanėlė su meile tau bus palikta nuoširdžiai,
Patyliukais, lėtai, nedrąsiais, laukiamais svečio žingsniais
Tu nors retkarčiais vis tik ateik į mane pažiūrėt...
Į namus, kur tyla palaimingai sustingusioj gruodžio nakty dar plevena,
Kur sugrįžus į mudviejų praeitį noris be atsako, švelniai mylėt,
Patyliukais, lėtai, nedrąsiais, laukiamais svečio žingsniais
Tu nors retkarčiais vis tik ateik į mane pažiūrėt...
/2013/