Jau keturi metai ieškau savęs,
Bet niekaip rasti negaliu.
Kur tas vingiuotas kelias nuves,
Išvagotas meteoritų randų?

Nežinau, kas būsiu po metų,
Jei iš viso būsiu kažkas.
Už kelio vingio nesimato,
Kur vėliau pasuksiu aš.

Žiūriu į save iš šalies,
Bet sprendimo nematau.
Matau tik dalį manosios dalies,
Kurią kažkada atidaviau tau.

Ar įmanoma jas visas surinkti
Ir sudėti į visumą vieną?
Gal tada susiklostytų mintys,
Ir rasčiau save, kurios ieškau kas dieną?