Įsibėgėjusi mintis
Peršoka per kranto slenkstį
Persirita bangų skruostais
Išnardo gelmę žaltvykslėmis
o sugrįžusi šlapia išsitiesia
kilimėliu po senute pušimi ne džiūti            
tik trumpam atokvėpiui
kad pakiltų į dangų
pro išretėjusį debesų voratinklį
kad be kvapo pralėktų erelio žvilgsniu
užhipnotizuodama visa kas juda
tik aplenkdama tą
kas seniai praradęs norą
                                   gyventi...