Žvelgiu į tamsą už lango. Ką ji slepia? Taip gerai pažįstamus medžius, namus, krūmus ir laukus ar kažką daugiau – tokio nesuvokiamo ir paslaptingo? Mintys plaukia laisvai ir nevaržomai. Tu turbūt kuo nors užsiėmęs. O gal akimirkai sustoji prie lango? Gal ir tavo žvilgsnis nukeliauja tamsos vandenynu? Tame beribiame erdvės taške, kur susitiktų mūsų žvilgsniai, susilietų mintys, įsižiebtų nauja žvaigždutė...
Rudenėja.