Dienos, kaip laukas.
Nežinau, kiek sėjos čia bus,
Bet smagu, kad va šitaip parimęs,
Po pasaulį dar godžiai dairaus.
Ir miela, gražu
Kuomet paukštis praskrisdamas numeta plunksną,
Sako, Seni, rašyk
Ir nepaisyk, kai barasi tie,
Kuriems lig senatvės toli.
Atsimink tik, jog rašalo daug.
Paskenduolių taip pat nemažėja...
 
Dėkoju, o paukšti,
Te sergi padangė skrydžius,
Ir plunksnų daugiau nepešiok...
Paskenduoliai savęs negailėję
Dėl mažyčio lašelio dangaus.