Man šiandien negera, man pinasi mintys,
O sieloj liūdna ir baisiai sunku.
Kaip būtų lengva šitą ženklą nuskinti,
Bet nieko pažinto nesutinku.

Perveria šaltis, lietus ir vėjas,
O siela žiūri tuščiomis akimis.
Ko aš norėjau, kur aš skubėjau,
Nepajutau, kaip visi tapo svetimi.

Man gelia sielą, man šiandien negera,
Tos pačios natos neteikia paguodos.
Į tylią gelmę mano siela neria,
Po to pabėga per geliantį gruodą.

Ant asfalto tykšta mintys,
Šaltas lietus lig širdies veria.
Atrodo, neišeis nusiraminti,
Nes kažkodėl man vis dar negera.