Žodžiai klimpsta į vakaro nuojautas,
Išvilkti jie į šviesą pasimeta,
Dar žingsnelis, ir lieka užuojauta
Kuri laiką ir mintį  išsiveda.
 
Šitaip galima tylą nuskausminti
Nors trumpam, kai akiračius kaitina,
Ant palangės vieniša sniegena,
Lesa trupinius, šildosi žaisdama.
 
Žodžiai klimpsta į vakaro nuojautas,
Nors išėję ir velei pareina.
Ir užsiveria baltos užuolaidos
Tik Sudie arba Iki, nors gaila...