Rašyk mane, paimki vargo plunksną
Aš tau ne akmeniu, o pasaką tapau.
Paimk mane, dar nerašytą žodį
Išpiešk ant lapo aukso raidėmis.
Aš užkoduotą žinią tau atskleisiu
Tik užrašyk mane iš atminties.
Skaityk mane, nematančiojo žvilgsnį,
Supraski tiesą užmirštą kadais.
Sujunk mane į amžintąją Tiesą
Ir savo dalią į mane sudėk.
Stebėk kaip skleidžias paslaptis kaulėta
Ir laiko tėkmę šičia prisimink.
Girdėk kaip daužos tarsi kūjis sienos,
Kaip braška sijos, amžiam prisimink.
Dabar ištarki mano vardą garsiai
Ir nepabūki – aš esu Mirtis.