Praėjo marios laiko,
Bet man dar trūksta saiko,
Trūksta įkvėpimo, čia viskas be grimo,
Dėl atradimo, dėl mažo žaidimo.
Dabar girdžiu liūdną bytą,
Tuo viskas pasakyta,
Atsiprašyta ir taip kiekvieną rytą
Atsiskaityta, nieko nepadaryta,
Bet man tai pasakyta, kad repas
Tai ne senas tavo sklepas.
Tai ne versači kostiumekas.
La coste kvapas.
Užsimarink, žiemą pasikvėpink,
Toliau gyvenk, tik retkarčiais puotauk,
Nebestauk, neberėk, vilties paieškok
Jokiu būdu nepasiduok.
Ši tema mane kabina,
Repas savo prisilietimu gaivina
Taip, kaip mama apkabina,
Bet manęs tai negraudina.
Tiesą sakant jau svaigina,
Širdį man kabina, 
Lyg nagai, sulindę taip giliai.
Aš tiktai galiu tau pasakyti,
Jog repuosiu, visą širdį atiduosiu,
Apie tekstus tik galvosiu,
Taktus į vietą sudėliosiu.
Trumpai akimirkai susimąstysiu,
Vėl eksprontu aš rašysiu,
Nesvarbu, ką bedarysiu,
Repą tik suprast bandysiu.
Galbūt su tavim nesiskaitysiu,
Bet Dievo duonos kąsnio aš maldausiu,
Juo tik pasikliausiu,
Į bažnyčia eisiu,
Būsiu pamaldus, nes aš paprastas žmogus.