Koks tyras tas baltumas
Berželio rytmečio aušroj!
Žavus ir artimas ramumas,
Paskendęs vingio žydrumoj…
O upė šniokščia ir putoja
Nerimastinga krūtine,
Plačiai plačiai išsišakojus
Ji nori nusinešti ir mane.
Aš ne klajūnė,
Aš — keleivė.
Su tavimi, mieloji,
Man ne pakeliui.
Tau artimas platus pasaulis,
O man — tylusis krantas,
Mieli gimti namai.