Manoji deivė
Nerasi dailesnio veidelio
Erdvėj begalinėj,
Švelnesnės odos už tą,
Kurią glosto pietys.
Raudonos lūpos
Kaip kraujas nuodėmės
Gundo, vilioja
Aistros žaismą pradėt.
Migdolinės akys
Hipnotizuoja,
Jos kvepalai
Virpuliais nubanguoja...
Bet nukaukši ji
Grįstu taku.
O man lieka
Manosios deivės ilgesys.