Kalabrijos smėly

Šviesa degina
Akis.
Pirštai purvu
Aplediję.
 
Atvėrus vartus
Į draskantį niekieno
Rytojų,
Klūpi.
Dabarties atspindys
Lūpomis,
Vyšnių sirupu
Pasruvusiom,
Kartoja be galo
„mieloji“.

Šviesa degina
Akis.
Pirštai purvu
Aplediję.
Kalabrijos smėly nuskendo
Viltis.
Vandens Dievas piešia
Portretus.
Grūmoja.
 
Nemiršta tik tie,
Kas taip galvoja.
 

 
lietus