tam, kuris nebijo rasti
ar matai neregių akyse tirpstat pirmąjį sniegą
ir arkangelą mojant negimusiems mūsų vaikams
pasakyk kad matai kaip užlijo karbunkulai medį
ir regi mudu einančius tirti beprotės nakties
netylėk tik išgauk trumpą svaigulio garsą
kaip varnėnas kvatoki pamiršęs kad laikas išeit
į tave aš remiu savo pėdos rausvutį nykštį
neregys šnibžda mato blizgėjimą savo aky
švelniai liesk nešnopuok aš girdėsiu
tave sakant užgims spindulys