Griūtis, spūstis į kasdienybės troleibusą
Šaltais veidais, bedvasiais kūnais.
Riešutas subrendęs banalybėje kirmija
Kaip po rudens žaibų, perkūnų.

Baigėsi pavargėlio bėgimas,
Vėl girgžda senas žalvarinis raktas.
Vakaras apsikabina aštriabriaunę tylą.
Ar tau — ramu?
-
O man vis skauda…