Dar pastovėk
Prie mano lango praviro –
Nakties plaukais, akim žvaigždėtom.
Gal pilnaties suskils varinis kevalas,
Nukris šviesa
Ir tu kvepėsi mėtom.
 
Pabirs rasa 
Rožančiaus karoliukais.
Kiekvienas – tai malda, malonės prašymas.
Surinksi juos...
Pažvelgsi atsisukus,
Už nugaros palikus
Tuščią nežinią.
 
Dar pastovėk,
Kol tavo akys šypsosi –
Matau, matau kaip mirga Paukščių takas!
Palauk, paliesiu plaukus...
Neišnyksi juk,
Nė žodžio, kaip tą kartą, nepasakius?