Iš glėbio - į glėbį
Ar galime rinktis, kuo tapsim, kuo būsim -
Raistu ar upe? Lašeliu? Vandenynu?
Pakelt žalią lauką? Sukelt žiaurią griūtį?
Ar teisint save, kad tik Dievas težino?
Per maža žinoti tik vieną asmenvardį
Ir nieko nepaisant jį pūst kaip balioną.
Atrodo, kad viskas parduodama - perkama?
Ant veidrodžio stiklo sidabras toks plonas!
Pro paprastą stiklą daugiau pamatysi,
Galva nesisuks apie vieną veikėją,
Įtikins vaizdai, kad šešėliams betįstant,
Šviesiausi jausmai per ribas išsilieja.
Būties spinduliai - tik iš glėbio į glėbį,
Savi atspindžiai jiems - neįveikta siena.
Nepaisai atstumo dėl jausmo kai bėgi
Į patirtį margą, tiek naktys, tiek dienos
Ilgėja, sodrėja. Visų juslių potyriai -
Lyg pats būtum tapęs skaisčiu laimės spinduliu,
Išmoksti per burnas kitų pasisotinti,
Mąstai ne ką stvert - ar pakankamas indėlis
Kurį dovanoji į bendrąją sąskaitą
Šeimynos, genties, kad ne tu - ji išliktų.
Juk ašaros lašas ne krantus du atskiria,
Ji sprūsta dažniausiai dėl priešingo tikslo,
Taip pat, kaip ir prakaitas, pienas ir kraujas -
Atranda tavy tiktai laikiną indą.
Iš glėbio - į glėbį, iš saujos - į saują.
Atėjot? Brangieji, kokia aš laiminga!