Tu išeini dabar
Pražydus sodams,
Kai šitaip kvepia pievos medumi,
Kai noris šokti, juoktis ir mylėti.
Kodėl dabar, kodėl tu išeini?
Tu išeini, o aš ištart sudie nemoku,
Nenoriu laimės tau linkėt.
O, kad galėčiau nusiplėšt abejingumo kaukę
Ir pasakyti tau — mylėk mane, mylėk
Mylėk po obelim ant kvepiančių baltų žiedų,
Sugerk jausmus, kaip pirmą lietų sugeria žolė,
Išrauki viską, kas brangu,
Tada išeik, išeik nors ir dabar.