O iš gyvenimo ne tiek jau daug ir reikia:
Tiktai lašelio pažinimo vyno,
Suvilgančio mintis tikėjimui.
Tik spindulio vasarvidžio nakties,
Sušildančio ledinę širdį.
Tik fleitos aimanos miško tyloj,
Atveriančios jausmus visatai.
Tik tako per žvaigždėtą dangų,
Kad, atpažinus amžinybėj meilę,
Svaigiems gyvenimo džiaugsmams
Nubustų nebučiuota siela.