Ratilai, ratilai, ratilai –
Rudeninė pirmoji liūtis...
Išėjai, palikai, negrįžai,
Jau apkarto many ilgesys.

Ir todėl, ir todėl, ir todėl
Tik šnarėjimą gluosnių girdžiu.
Jie be lapų šį rudenį vėl,
Taip nuogi ir jau be paslapčių.

Mes kaip jie tokie patys dabar
Po pirmos rudeninės liūties,
Tik lietus gali ašarom verkt,
Tu mane atpažinęs – juokies.

Ką ištaškė dangus ratilais
Ant takų ir ant lango stiklų?
Vėtra rudenio debesiu žais,                          
Vėl ieškosiu… tik tavo akių.