Tuščia, be galo tuščia,
Rodos, dar balsą girdžiu,
Pulčiau, į glėbį pulčiau...
 
Mama, tave meldžiu –
Grįžk nors šiąnakt per sapną
Mano vaikystės takais.
Šiltą gegužį, kvapnų,
Ranką suspaudus laikai,
Brendam abu per upę.
„Eik, nebijok, nors sraunu,“ –
Šnabžda man tavo lūpos.
Drąsiai, kaip drąsiai einu.
Tolsta pakrančių ievos –
Žiedlapius plukdo vanduo...
 
Laukia medinis dievas.
Mama, jam rankos neduok,
Teka dar upė, teka!
 
Skardis status Neries...
Veidas – vaškinis, akys
Jau niekada nežiūrės...
Kalijos puokštėm skleidžias –
Baltos lyg tavo plaukai.
Dievas medinis atleidžia –
Rankoj rožančių laikai,
Jis tau vartus atkėlė...
 
To aš nenoriu! Ne!
 
Ak, kokios šaltos gėlės
Lapkričio tyloje.