Nuskinsiu ašaras nuo veido.
Pasiimsiu lapą, ir dažų;
Tegul nuo šiol visi pamato,
Kiek daug gyvenime spalvų.

Nupiešiu pievą, ilgą upę,
Laisvų arklių bandas.
Nupiešiu storą, tvirtą medį,
Ištvėrusį audras.

Pridėsiu platų javų lauką,
Linksmai ten dūkstančius vaikus.
Toliau sėdės pora laiminga,
Dalinsis bučinius svaigius.

Spalvų tikrai nepagailėsiu,
Vaivorikštė suteiks man jų.
Ir aš tarp pienių atsisėsiu-
Gyvent visgi yra smagu...