.
 
      ETIUDAS
 
Vis vien tu ąžuole supūsi
Dar laimė tau kad žaibas trenks
Ir pragaištis vien kaliniams
Kiaurymėj spindulys į rūsį
 
Man kiek liūdėjo valandų
Nors kraują ašarom praplovė
Sėkmė aklam tik sugulovė
Ir mėtos meilė ant grindų
 
O grąžė grįžulą arkliai!
Žiūrėk tik tiek įžiebta valios
Kad pačios grakščiosios kumelės
Supliekus neštų atbulai
 
Lyg atkovotame dvare
Ieškotum po griuvėsių klaiką
Vič vienišam  čia besilaiko
Dažai gaisrotam vakare
 
Ir trupa tinkas ir tapau
Gyvybė ir gelmė ir dvieje
Upokšniai vandenis sulieję
Argi už freskos palikau
 
Bet kaip šukavo klavišus
Ana ir kaip Šopeną čypdė
Kaip Viešpaties skrepliu sulipdė
Pernykščio šimtmečio grašius!
 
Gana žvangos jau nutilai
Sapnuotas venteris ar pintas
Skutais suskydęs nedžiovintas
Antai lydžių tik ratilai