ar prisimeni kai sukom ratais karuselėj
tu verkei nes nepatiko žalias ponis
o dabar kai sėdim įsilipę viens į kitą
pakuždom sakai kad pavydėjai vienaragio
šypteliu žvilgsniu sakau kaip gera atsitikti
taip lyg būtume vienam pajaučiamam taške
o tokiom akimirkom brangus tokiom akimirkom
noris pažadėti nenumirti kol į langą atsisuks delčia
tu nubrauk prašau nuglostyk
man juodus minčių vilkus nuo veido
ir galėsim prisimint atrakcioną vienašį
tu ant žalio ponio
vienaragis tuščias