Kokia trapi, nematoma riba
Tarp „būti" ir „nebūti",
Dabar mes – skirtingose pusėse...

Tu savo liniją jau peržengei,
O mes – kiekvienas prie savos
Dar tik artėjame,
Spėliodami – kada ir kur,
Prieš vėją ar pavėjui?..
Dar stumdomės ir pykstamės,
Dar mylimės ir valgome,
Kiekvienas savo klystkeliais
Lyg piktžolėm apaugę...

Kokia trapi ir nenuspėjama
Būties ir nebūties riba –
Mes dar triukšmaujame,
Prie jos artėdami,
Tavęs tarp mūsų – jau nėra.
Tu – kitoj pusėj,
Kur ramybė ir tyla...

O akyse iš nuotraukos –
 Šviesa...